Viliaus Mackonio dienoraštis

Praeitą sekmadienį Londone po intensyvaus kulniavimo Oxford Street pirmyn atgal užsukome pailsėti į Hyde Park. Ir kaip tik pataikėme į patį Speaker‘s Corner sambrūzdį. Apie šį kampelį buvau girdėjęs dar vaikystėje, mat „Kauno diena“ turėjo tokią rubriką „Haidparkas“, kurioje buvo spausdinami skaitytojų laiškai. Nuo tada Hyde Park mano atmintyje įsirėžė kaip teisės į laisvą žodį ekvivalentas. 

Tiesą sakant, dabar Speaker‘s Corner yra okupavę, švelniai tariant, keistuoliai. Įprastų protesto krypčių – už pacifizmą, prieš globalizaciją – čia susirinkę oratoriai nesirenka. Mums lankantis parke, vienas oratorius kažką rėkaliojo be didesnės prasmės, antras dainavo, trečias stovėjo su Etiopijos vėliava rankoje. Buvo juodukų krikščionių su karinėmis uniformomis, buvo baltųjų, kurie tuos juodukus kaltino rasizmu, buvo vienas oratorius, kuris gynė Zimbabvės ūkininkų teises. Tiesą sakant, Hyde Park visada buvo radikalų susibūrimo vieta – čia viešai kalba tie, kurie neturi galimybės savo tiesų skleisti massmedia kanalais. Tame tarpe – mažųjų Didžiosios Britanijos partijų atstovai.

Dėl to radikalumo ir pačių oratorių asmenybių spalvingumo Hyde Park tapo daugiau pokštu, nei rimtu reikalu. Turistams ir nemažai daliai vietos gyventojų tai – pramoga, o ne galimybė išgirsti kontranuomonę.  

Visgi pati Hyde Park idėja yra fundamentali. Tai liudija faktas, jog čia kadaise George‘as Orwellas, Karlas Marxas ir pats Volodia Iljičius Leninas в собственнои особе. Juk suiručių laikais, demokratijos aušroje, kritikuoti vyraujančią valstybės formą nebuvo taip lengvabūdiškai lengva, kaip dabar. Jungtinės Karalystės valdžiai leidus parkuose rengti nesankcionuotus mitingus, visuomenei tai turėjo būti kaip oro gūsis.

Dabar ta galimybė nėra tokia aktuali, nes visuomenė pavargo nuo viešo kalbėjimo ir nuo per didelio viešumo apskritai. Tačiau simbolis vis dar turi didelę galią. Manau, sąmoningai ar ne, britai vis dar širdį gerbia Hyde Park tradicijas. Ne veltui 2003-iaisiais pamėginus uždrausti demonstraciją prie karą Irake, protestai išaugo į milijoninį mitingą. 

Hyde Park simboliką pasisavino ir kitos šalys – JAV egzistuoja „laisvo žodžio zonos“, oratorių kampeliai yra Singapūro, Trinidano ir Tobago, Australijos, Kanados, Olandijos miestų viešosiose erdvėse.

Čia rasite mano Agnės fotoreportažą iš Hyde Park portalui „Delfi“.

Rodyk draugams